site search by freefind	advanced

Australų rašytojai

Lian Hearn

Collen McCullough

Markus Zusak

Giedancios grindys

Ir zole bus jam priegalviu

Menulio spindesys

Garnio kryksmas

Erskeciu pauksciai

Knygu vagile

Žiaurus ir galingas klano valdovas Iida, baimindamasis pasikėsinimo, savo tvirtovėje Inujamos mieste pasidirbdina giedančias grindis, kuriomis niekas negali pereiti neišgirstas.Berniukas Takeo užaugo atokiame kalnų kaimelyje tarp taikių ir dvasingų žmonių, mokiusių jį vien gėrio. Takeo nė pats nežino, kad jo tėvas buvo garsus samdomas žudikas, priklausęs Genčiai – šeimų sąjungai, pasižyminčiai antgamtiniais gebėjimais. Valdovui Iidai sunaikinus gimtąjį Takeo kaimą, berniuką išgelbsti ir įsūnija valdovas Otori Šigeru. Painūs likimo vingiai galų gale atves Takeo į Inujamos tvirtovę…Jo tikslas – pereiti giedančias grindis ir atkeršyti Iidai. Ar pavyks jaunuoliui atlikti neįmanomą užduotį, ar lemiamą akimirką nepragys po jo kojomis grindys?Apimtas galingo pirmosios meilės jausmo, blaškydamasis tarp atsakomybės ir savosios prigimties, Takeo suvokia, kad šiame keršto ir išdavystės, garbės ir ištikimybės, apgaulės ir melo kupiname pasaulyje turi atrasti savąjį kelią.

„Ir žolė bus jam priegalvis“ – antroji trilogijos „Otorių sakmės“ knyga.
Po valdovo Iidos mirties Takeo duoda įžadą pasilikti su Gentimi, tačiau dvejopa prigimtis šaukia atkeršyti už įtėvio Šigeru mirtį ir susirasti mylimąją Kaede. Takeo pasprunka ir žiemą keliauja ieškoti prieglobsčio Terajamos šventykloje, kur jo laukia ir slaptieji užrašai apie Gentį, ir kardas Džiato.
Tuo metu Kaede grįžta į apleistus namus, bet po audringų išgyvenimų praranda Takeo kūdikį… Pavasarį ji taip pat traukia į Terajamą, svajodama susitikti su Takeo. Ar jiems lemta būti kartu? Ar išsipildys pranašystė? Ar Žemė suteiks tai, ko trokšta Dangus?


Tai nuostabus, užburiantis pasakojimas apie tuos laikus ir vietas, kurių nepasiekia išorinis pasaulis. Trečioji ir paskutinė „Otorių sakmių“ dalis vėl nukelia mus į autorės vaizduotės sukurtą viduramžių Japoniją, griežtų ritualų ir kodeksų, atšiauraus grožio ir klaidinančios išorės šalį.Knygoje „Mėnulio spindesys“ pasakojama apie Takeo ir Kaede pastangas suvienyti savo galias ir išpildyti šventosios pranašystę: „Tavo kraštas sieks nuo jūros lig jūros, tačiau taika bus pasiekta tik praliejus kraują. Taikos kaina – penki mūšiai, keturis laimėsi, vieną pralaimėsi…“Jaudinantis „Giedančių grindų“ bei „Ir žolė bus jam priegalvis“ tęsinys atskleidžia ištikimybės saitus, nuo pat gimimo jungiančius pagrindinius veikėjus. Nuotykių ir įstabių likimo vingių kupina knyga leidžia žvilgtelėti ir už Trijų Šalių sienų – į šį atokų kraštą ima skverbtis kitas pasaulis.


Ketvirtojoje „Otorių sakmių“ knygoje (primos trys – „Giedančios grindys, „Ir žolė bus jam priegalvis“, „Mėnulio spindesys“) toliau pasakojama valdovų Otori Takeo ir Kaede istorija. Jie valdo jau šešiolika metų, Trijose Šalyse klesti taika ir gerovė, Terajamoje suka lizdus šventieji paukščiai huu, laivu atplukdomas mitinis gyvūnas kirinas, liudijantis Dangaus palankumą valdovams. Tačiau Trijų Šalių turtai ir sėkmė patraukia imperatoriaus ir jo generolo Sagos Hideki dėmesį, pastarasis trokšta ne tik turtų, bet ir vyriausiosios Takeo dukters Šigeko, Marujamos paveldėtojos. Gentis vis dar negali atleisti, kad Takeo nužudė jų mokytoją, o senas priešas Akio, auginantis Takeo sūnų, trokšta keršto. Jam į pagalbą ateina Takeo svainis Dzenko, siekiantis atkeršyti už gėdingą tėvo mirtį nuo šaunamojo ginklo. Gentis persekioja Takeo. Ar išsipildys ir paskutinė pranašystės dalis, jog nužudyti Takeo tegali tik jo paties sūnus? Pusiausvyra pažeista, ir kyla grėsmė viskam, ko pasiekė Takeo su Kaede…

Ach, tie vyrai ir moterys! Kas jiems sakė, kad gyvenime viskas paprasta ir einasi, kaip per sviestą? Nesąmonė! Ir tai parašyta čia — kad kentėsi iki gyvenimo galo už savo nuodėmes ir savanaudiškumą. Sutinku, kad širdžiai neįsakysi ir taip nutiko pagrindinei šio romano veikėjai. Visai to nenorėdama ji pamilsta tą, kurio negali mylėti, nes jis atidavęs save Dievui ir myli tik Dievą. Tačiau maža būtybė, kurią jis sutinka būdamas dar jaunas, nuošalaus krašto parapijos kunigas, apverčia jo gyvenimą aukštyn kojomis. Per aštriai pasakyta. Greičiau sujaukia jo jausmus ir priverčia kentėti.


1939-ųjų nacistinė Vokietija. Šalis laukia sulaikiusi kvapą. Mirtis dar niekada neturėjo tiek darbo.
Devynerių metų mergaitė Lizelė gyvena Himelio gatvėje su ją priglaudusia šeima. Jos tėvai buvo išvežti į koncentracijos stovyklą. Lizelė vagia knygas. Tai pasakojimas apie ją ir kitus jos gatvės gyventojus, iš dangaus ėmus kristi bomboms.