Skandinavų
Jens Bjorneboe
Lars Saabye Christensen
Jostein Gaarder
Jan Guillou
Erichas Hansenas
Selma Lagerliof
Henrik H. Langeland
Astrid Lindgred
Herbjorg Wassmo
|
"Jūnas"
"Įbrolis"
"Sofijos pasaulis"
"Blogis"
"Vilties klonyje Grenlandijoje"
"Portugalijos karalius"
"Wonderboy'us"
"Pepė Ilgakojinė"
"Žmonijos priešai"
"Stiklinė pieno"
|
|
"Jūnas" - aštrios socialinės kritikos romanas. Vos pasirodęs jis iš karto sukėlė didžiulį visuomenės susidomėjimą ir įžiebė karštas diskusijas. Rašytojas smarkiai užsipuolė švietimo sistemą ir jos atstovus. Jo manymu, už daugelio valdžios sprendimų slepiasi mizantropiška dvasia, bukumas ir trumparegiškumas...
Šis jaudinantis epinis romanas – tai vienos netradicinės Oslo šeimos keturių kartų gyvenimo istorija. Pagrindiniai dramos herojai – istorijos pasakotojas Barnumas ir Fredas, prievartos vaisius. Nors autorius yra pelnęs pripažinimą už sukurtą jauno vyro portretą, nemažiau iškilūs ir moterų portretai – Veros, jos vienišos mamos Boletos ir močiutės, Senolės. Iš tiesų visi šio romano veikėjai, nesvarbu, kokia jų įtaka būtų įvykių raidai, yra jaudinančiai tikroviški, ryškūs, mįslingi ir artimi skaitytojui.Nepaisant pasakojimo aiškumo ir tikroviškumo, knygos esmė yra paslaptingumas. Didžiausia paslaptis glūdi pačiame knygos pavadinime. Apie Fredą, įbrolį, mes žinome mažiau nei apie jo šeimos moteris ir Barnumo, Pederio bei Vivjenos trijulę, bet jo buvimą jaučiame visoje knygoje. Jis tampa viso ko matas. Per Fredą suvokiame, kad visi mes esame pusiau broliai ir šiame gyvenime niekam neduota pilnatvė... Sofijos pasaulis“ – norvegų rašytojo Josteino Gaarderio (g. 1952 Osle) knyga, jau aštuoniolika metų stebinanti ir keičianti skaitytojus. Romanas apie filosofijos istoriją – ar tai įmanoma? Autorius suderino nesuderinamus dalykus: filosofijos mokslo raidą apvilko romano rūbu, sukurdamas įtraukiančią, lavinančią, mąstyti skatinančią kelionę pas didžiausius pasaulio mąstytojus. Sofija Amundsen, įprastą gyvenimą gyvenusi mergaitė netikėtai gauna paslaptingą laišką su iš pirmo žvilgsnio paprastais, tačiau be galo klastingais klausimais apie savo, o ir kiekvieno žmogaus, būties esmę. Nuo jų ir prasideda kvapą gniaužianti kelionė per filosofijos istoriją, kurią Sofija pažįsta kartu su paslaptingu filosofu Albertu. Kai Eriką pašalina iš mokyklos, jis patenka į internatą, esantį toli nuo sostinės. Čia jis viliasi pradėti gyvenimą iš naujo, tačiau pamato, kad tas blogis, kurį jis patyrė namie, augdamas su sadistu tėvu, egzistuoja ir kitokiais pavidalais. Internatinė mokykla yra pasaulis, užvaldytas penalizmo, kuris pamažu Eriką įsuka į smurto ir keršto spiralę. Jis suvokia, kad vaikystė ne tik suformavo jo dabartinį elgesį, bet ir suteikė jam žinojimą, reikalingą galutinai susidoroti su blogiu ir palikti jį praeičiai. Blogio tema – smurtas gerąją ir blogąja prasme – yra nuolat aktuali. Nuo 1981 metų, kai ši knyga pasirodė, Švedijoje ji tapo moderniąja klasika, o nemažai daliai jaunuolių – pirmą kartą patirtu skaitymo džiaugsmu. Broliai Erikas ir Helgas kartu su mama išėjo pažiūrėti, kaip kils vadinamoji lekiamoji pūslė, t. y. oro balionas "Marsas". Nors dėl nepalankaus oro buvo nuspręsta, kad "Marsas" nekils, vaikai vis dėlto neatsispyrė pagundai jame pasėdėti. Kareiviams atrišus virves, smarkiai papūtė vėjas ir... "Marsas" pakilo į viršų kartu su jame sėdinčiais broliais. Ir kaip manote, kur jie nukeliavo? Ogi į Grenlandiją! Erikas ir Helgas susipažįsta su didžiąja sala, joje gyvenančiais žmonėmis, jos gamta, išmoksta įvairių buities darbų, medžioklės bei žūklės gudrybių ir sutinka... Arnaliukę. Kas ji? Galbūt pažintis su ja Erikui ir Helgui bus lemtinga, ir išsipildys jų noras grįžti namo?.. Tėvo ir dukters istorija S. Lagerliof romane “ Portugalijos karalius„ Maža mergytė, Klara Giula gimė visai netikėtai ir nelauktai. Iš pradžių jos tėvas Janas galvojo, jog mergaitės gimimas atneš didelių nemalonumų ir rūpesčių, bet palaipsniui tėvas labai pamilo Klarą Giulą ir jų santykiai tapo labai šilti. Tėvas labai mylėjo savo dukrą ir stengdavosi jai duoti viską, ką tik galėjo. Kai mergaitė, sulaukusi šešerių metų, Enstabliu mokykloje laikė egzaminus, Janas nuėjo pažiūrėti ir pasiklausyti dukrelės. Knyga apie naują jaunųjų karjeristų kultūrą, kuri daugeliui siejasi su uždara brolija. Romanas pribloškia užmojais ir taikliomis įžvalgomis apie naująją ekonomiką, konkurenciją, nepripažįstančią jokių ribų, tikslus, pateisinančius visas priemones, pasakoja apie didžiausią akcijų supirkimą Norvegijos kultūros ir žiniasklaidos pasaulyje. Šį pasaulį atveria ambicingas, protingas, išvaizdus, turintis subtilų skonį, karjeros aukštumų siekiantis jaunas verslininkas, finansų akrobatas ir prabangaus gyvenimo mėgėjas – Kristianas van der Halas – Wonderboy‘us. Čia nerūpestingai žarstomasi milijoniniais akcijų paketais, aistringai žavimasi keistais ir rafinuotais seksualiniais žaidimais, prabangiais gėrimais, ypatingais cigarais ir ne mažiau prašmatniais rankiniais laikrodžiais, romane įgyjančiais simbolinę prasmę, nes laikas – pinigai...Viena svarbiausių romano intrigų – beatodairiškas kerštas, pradanginantis beveik viską, ką žmogus gali turėti šiame gyvenime – šeimyninę laimę, karjerą, meilę, prabangą. Astridos Lindgren vienos žinomiausių istorijų apie mergaitę Pepę Ilgakojinę, kurios tėvą, laivo kapitoną pasiglemžė jūra. Ji gyvena viena dideliame name, turi arklį bei bezdžionėlę. Susidraugauja su kaimynystėje gyvenančiais dviem vaikais ir su jais patiria begales smagių nuotykių. Knygoje publikuojami visi trys pasakojimai apie įžymiojo Kalio Bliumkvisto ir jo draugų nuotykius. Trylikametis Kalis Bliumkvistas – ne tik geriausias Anderso ir Evos Lotos draugas, bet ir bebaimis Baltosios Rožės riteris. Be to, jis – įžymiausias seklys pasaulyje, ir nors kartais būna nusivylęs mažo miestelio, kuriame gyvena, ramybe, dažnai turi puikią progą įrodyti savo, kaip seklio, sugebėjimus. "Broliai Junatanas ir Skrebutis Liūtaširdžiai susitinka pomirtiniame pasaulyje – Nangijaloje, amžino pavasario ir žydinčių sodų šalyje. Bet ramų Nangijalos slėnių gyvenimą sudrumsčia tironas Tengilis ir siaubą kelianti pabaisa Katla. Broliai leidžiasi į nuotykių ir pavojų kupiną kelionę, norėdami įveikti blogį ir išvaduoti pavergtus Nangijalos žmones. Pasaulinės vaikų literatūros šedevras Astridos Lindgren kūrinys „Broliai Liūtaširdžiai“ – tai pasakojimas apie narsią dviejų brolių meilę, kurios nepajėgia įveikti mirtis. Knyga išversta į 45 pasaulio kalbas." Pateikiame ir šios knygos audio variantą Mika Waltari (1908-1979) vadinamas garsiausiu suomių rašytoju, atvėrusiu savo tėvynei pasaulį ir nupynusiu jai europietiškumo vainiką. Tai vienas universaliausių suomių rašytojų - jo kūryba apima beveik visus literatūros žanrus. M. Waltari - daugybės istorinių, detektyvinių, mažųjų romanų, novelių, eilėraščių, filosofinių darbų bei pasakų autorius. Labiausiai rašytoją išgarsino romanas “Sinuhė Egiptietis” (1945).pirmasis romanas „Karina Mauno duktė“ „Tyto alba“, 2009. Iš suomių kalbos vertė Aida Krilavičienė), parašytas 1942-aisiais, pasakoja apie nepaprastą nepaprastos moters gyvenimą. Dabar, kai pasaulyje vis daugiau moterų kopia į aukštus politinius postus, ši knyga įgyja netikėto aktualumo. Karina – istorinis asmuo. Ji – „mergaitė iš liaudies“, gimusi 1550 metais, patyrė ir neturtą, ir dvaro puošnumą, ir karūnos sunkumą ant savo galvos, ir permainingą karališką laimę. Atskirta nuo vaikų, nekenčiama ir niekinama, netekusi vyro, Švedijos karaliaus, ji narsiai ir ištvermingai gyvena toliau kaimyninėje Suomijoje. Tik jau visai kitaip... „Karina, Mauno duktė“ – tai paminklas moters grožiui, kantrybei ir sumanumui. Rūsti Šiaurės atmosfera, pilkas Švedijos dangus ir nesvetingi rūmai, nuauksinti karaliaus Eriko XIV meilės atspindžių, kovos dėl valdžios, nepalankios žvaigždžių ištarmės ir pilies kieme besiliejantis kraujas – visa tai Mika Waltari supina į jaudinančio pasakojimo kamuolį. Aplinka, kurioje gyvena pagrindinė veikėja Dortė, išties pasirodė neįprasta, nelabai įtikinanti – per daug atitrūkusi nuo tikro lietuvių gyvenimo. Tačiau kai mergaitė apgaulės būdu išvežama neva dirbti užsienio kavinėse, veiksmui persikėlus į Norvegiją, vėliau Švediją viskas skamba daug įtikinamiau. Skaitant knygą dažnai graudu ir skaudu versti tolesnius knygos lapus, nes taip ir nežinai, kokių baisybių teks patirti Dortei. Viena vertus, tai labai silpna, vaikiška, naivi mergaitė, kita vertus – be galo stipri asmenybė. Sekant jos gyvenimo pėdomis atrodo, jog ją visą laiką labiau nei kitas tokio paties likimo merginas saugo kažkas iš aukščiau – tėtis arba Dievas. Romanas apie išdavystę ir kaltę, gaivališką ir nepasotinamai juslingą moters prigimtį. Baisus sukrėtimas, patirtas ankstyvojoje vaikystėje, persekioja Diną visą gyvenimą, paveikia jos sąmonę. Rodos, šaltakraujiškai ji žaidžia aplinkinių žmonių gyvenimais. Tuo tarpu pačios likimą valdo griežti ir negailestingi Senojo Testamento dėsniai. „Dinos knyga“ tęsinys – „Likimo sūnūs“ ir „Karnos kraitis“, kur pasakojama Dinos sūnaus Benjamino, savo akimis išvydusio baisų motinos kerštą, gyvenimo istorija. Romane „Laimės sūnus“ rašytoja tęsia pasakojimą apie „Dinos knygos“ herojus. Pagrindinis knygos veikėjas – Dinos sūnus Benjaminas Grenelvas, kurio gyvenimas paženklintas baisios paslapties. Lietuvoje pamėgta norvegų rašytoja H. Wassmo „Karnos kraičiu“ užbaigia garsiąją Dinos trilogiją. Pagrindiniu kūrinio personažu šįkart tampa Karna, Benjamino dukra ir Dinos anūkė. Gyvenimas ir mirtis, negandos ir sielvartas, trumparegystė ir blogis, silpnumas ir stiprybė, nutylėjimas ir veidmainystė, gandai ir apkalbos – daug reikia išmokti suprasti nuomariu sergančiai mergaitei. „Karnos kraitis“ – romanas apie vaikystės „vaiduoklius“, pragaištingą pavydo jėgą ir mirtį įveikiančią meilę, žmogaus ir giminės ryšį, slegiantį šeimos palikimą, kuriuo turi pasidalyti, kad galėtum pakelti. |
