Kraštotyra
V. Švipas
|
Leidinio objektas — lietuvių liaudies polichrominiai baldai. Trumpai aptariama jų vieta interjere, parodomos šių baldų formos, ornamento ir jo kompozicijos ypatybės, sisteminami ir klasifikuojami ornamento motyvai ir jų elementai, aptariama baldų gamybos ir dažymo technika. Daugiausia dėmesio kreipiama į baldų koloristiką — ornamento spalvų derinių kompoziciją įvairiuose Lietuvos regionuose. Keliama mintis apie polichrominio dekoro reikšmę šių dienų mokslui ir kūrybos praktikai. Skiriama istorikams, menotyrininkams, dailininkams, plačiajai visuomenei. Etninės kultūros globos tarybos iniciatyva 2008–2009 m. išleisti šeši leidiniai – tradicinės etnoarchitektūros rekomendacijos. Viena iš leidinių autorių Rasa Bertašiūtė įžangoje rašo: „Sodyba su namais, kasdienine buitimi, kalba, daiktais ir supančia gamta – tai tas lopšys, kuriame užgimė ir brendo šeimos tradicijos, buvo mokomasi gyventi, augti ir skleistis. Iš praeities atėję daiktai byloja apie dievų ir žmonių dermę, apie suprastą gyvenimo grožį, darną ir paprastumą.“ Šių rekomendacijų autorių tikslas – supažindinti su Lietuvos kaimo etnoarchitektūros paveldu, paskatinti prisiminti senąsias pastatų statymo, puošybos tradicijas, įsigilinti į lietuviškąjį architektūros ir gamtos dermės modelį. Kiekvienas iš šešių leidinių parengtas siekiant išsaugoti konkretaus Lietuvos etnografinio regiono – Rytų ir Vakarų Aukštaitijos, Dzūkijos, Mažosios Lietuvos, Suvalkijos (Sūduvos), Žemaitijos – kaimo architektūros paveldą Vertingas veikalas, kuriame dvasiniai ieškotojai ras kažką, ką galima būtų pavadinti “savu” (Sva). Rasos Ambraziejienės knygoje (131 p.; I leidimas - 1999 m., II leidimas - 2003 m.) gilinamasi į simbolius, jų prasmę, kilmę bei tarpusavio sąsajas, bandant aprėpti juos kaip visumą. Tyrinėjant remiamasi lietuvių tautinės kultūros įžvalgomis, vis dėlto siekiant įvaizdinių nesusieti su kurios nors vienos kultūros ar religijos įtaka, tuo parodant simbolių visuotinumą visose senosiose kultūrose. Taip autorė demonstruoja platų kultūrinį ir dvasinį horizontą.Knygoje aptariami ne tik svarbiausi geometriniai pavidalai - taškas, ratas, tiesė, kryžius, svastika, trikampis, kvadratas, bet ir spalvų bei stichijų - ugnies, oro, žemės ir vandens - simbolika. Pridedama išsami visų pagrindinių simbolių lentelė. Minimi ir sakralieji Sodnai bei daugelis kitų vertingų dalykų. Neseniai išleista nauja ir pirmoji projekto „Etnografiniams Lietuvos regionams būdingų tradicinės architektūros pastatų, pastatų elementų katalogo parengimas ir pristatymas saugomose teritorijose” knyga apie tradicinę Dzūkijos architektūrą - „Kaimo statyba. Dzūkija”. Iš viso bus išleisti 5 tradicinės architektūros katalogai - visiems Lietuvos etnografiniams regionams. Kaip puoselėti ir plėtoti tradicinę architektūrą, kaip suderinti jos savitus bruožus su šiuolaikinio būsto ar gyvensenos reikmėmis? Šis klausimas neduoda ramybės daugeliui architektų, saugomų teritorijų specialistų. Etninės kultūros globos tarybos iniciatyva 2008–2009 m. išleisti šeši leidiniai – tradicinės etnoarchitektūros rekomendacijos. Iš praeities atėję daiktai byloja apie dievų ir žmonių dermę, apie suprastą gyvenimo grožį, darną ir paprastumą.“ Šių rekomendacijų autorių tikslas – supažindinti su Lietuvos kaimo etnoarchitektūros paveldu, paskatinti prisiminti senąsias pastatų statymo, puošybos tradicijas, įsigilinti į lietuviškąjį architektūros ir gamtos dermės modelį. Kiekvienas iš šešių leidinių parengtas siekiant išsaugoti konkretaus Lietuvos etnografinio regiono – Rytų ir Vakarų Aukštaitijos, Dzūkijos, Mažosios Lietuvos, Suvalkijos (Sūduvos), Žemaitijos – kaimo architektūros paveldą Etninės kultūros globos tarybos iniciatyva 2008–2009 m. išleisti šeši leidiniai – tradicinės etnoarchitektūros rekomendacijos. |