Šveicarų
Federica de Cesco
Lea Saskia Laasner
Carl Gustav Jung
Pascal Mercier
Johanna Spyri |
"Kriauklių šilkas"
"Viena prieš sielų medžiotojus: mano vaikystė psichosektoje"
"Žvelgiant į pasąmonę"
"Naktinis traukinys į Lisaboną"
"Heida"
|
|
Pusiau perkirpta brangaus kriauklių šilko skraistė įtraukia jauną vandenų biologę Beatą Sforcą iš Maltos į jos šeimos paslapčių gelmes. Skraistės istorija veda į Sardinijos salą, kur Beata sutinka vieną paskutiniųjų nykstančio amato paslapties saugotojų. Įminti šeimos paslaptį jai padeda japonų žurnalistas, mat kriauklių šilko kerai driekiasi net iki Japonijos.
Jaunos merginos pasakojimas apie gyvenimą psichosektoje, iš kurios jai per stebuklą pavyksta pabėgti.Lejos vaikystė staiga baigiasi, kai motina su visa šeima nusprendžia prisidėti prie pseudoindiškos Ramtos dvasinių pasekėjų sektos. Šeima parduoda namus ir verslą, apsigyvena visiškai izoliuotoje bendruomenėje, kurioje šeimos ir asmeniniai ryšiai neturi jokios reikšmės. Centrinės Amerikos Belizo valstybėlėje Ramtos grupė įsigyja didžiulę rančą. Grupė dangstosi labdaros ir pagalbos atsilikusioms šalims projektais, norėdama gauti daugiau paramos iš vokiečių ir šveicarų firmų bei rėmėjų. Naivūs politikai ir diplomatai – dažni sektantų svečiai, neįtariantys, kas dedasi už gražaus fasado. Nuo trylikos metų Leja tampa grupės vadovo „išrinktąja", sekso verge..... Daugiau kaip pusę amžiaus tyrinėjau natūralius simbolius ir padariau išvadą, kad sapnai ir kiti simboliai nėra nei kvaili, nei bereikšmiai. Priešingai, sapnai teikia labai įdomios informacijos tiems, kurie bando suprasti jų simbolius... Vienos Berno gimnazijos mokytojas Raimundas Gregorijus ant tilto sutinka moterį raudonu paltu, kalbančią portugališkai. Nuo to viskas ir prasideda - vyriškis tiesiog per pamokos vidurį išeina iš gimnazijos ir netrukus atsiduria Lisabonoje. Čia jis viliasi rasti netikėtai Berno antikvariate aptiktos portugališkos knygos autorių, gydytoją Amadėją de Pradą. Lisabonoje Raimundas Gregorijus sužino, kad jį sukrėtusio kūrinio autorius miręs daugiau nei prieš trisdešimt metų, bet sutinka jį pažinojusius žmones ir iš jų pasakojimų pamažu sudeda kilmingojo gydytojo portretą. Penkiametė našlaitė Heida apsigyvena kalnuose pas senelį. Nors Heidos senelis mergaitę prisiima nenoromis, bet greitai pripranta prie anūkės, o pati Heida kalnuose pasijunta tiesiog puikiai. Gražiomis dienomis ji traukia į kalnų ganyklas, žiemą lanko neregę senelę. Po dvejų metų prabuvusi laisvėje ir gamtos prieglobstyje, Heida priversta važiuoti į miestą ir būti paralyžiuotos mergaitės Klaros žaidimų drauge. Heida patenka į be galo svetimą aplinką: dabar ji mato nebe egles, nebe gėles ir aukštus kalnus, o vien tik mūro sienas. Ji nebegali elgtis savarankiškai, kaip liepia sveikas protas, bet turi paklusti nesuprantamiems papročiams ir taisyklėms. Nepajėgdama susidoroti su šiuo kultūriniu šoku, Heida ima grimzti į depresiją ir sunkiai suserga. Gydytojas mato vienintelį būdą ją išgydyti – leisti grįžti į kalnus. Čia mergaitė, slaugoma senelio greitai pasveiksta, o senelis, kuris visiškai nebendravo su aplinkiniu pasauliui, paklusdamas Heidai, susitaiko su kaimu ir bažnyčia. |
